Iš paukščio skrydžio, nuo aukščiausio kalno, traukia mane toliai, kur horizonte susilieja žemė su dangum. Ak, koks žmogaus kūnas lėtas, o mintimis jau esi viršūnėje. Už kiekvieno posūkio viliesi, kad jau ranka pasiekiama, kad atsivers gražiausias vaizdas, kai net aiktelėsi iš nuostabos. Bet kelias ir smalsumas vis veda tolyn…
Nuoširdumas
Ar įmanoma likti draugais pasibaigus romantiniams santykiams? Ar santykiai gali išlikti, kaip žmogiškas artimas tarpusavio ryšys?
Tyloje
Jei sustosime ir įsiklausysime, kambario tyloje išgirsime daugybę persipinančių garsų. Mes trumpam išnyksime ir liks tik garsai.
Akistata su realybe
Kaip sunku kartais pamatyti, kad tai ką norime pakeisti, negailėdami jėgų, laiko ir pastangų, nuo mūsų netgi nepriklauso.
Dievo kūriniai
Kaip mes suprantame savo vertę? Galbūt stebime kitų reakcijas į mus? Džiaugiamės, kai giria, gūžiamės, kai peikia. Matome save kitų akimis.
Priklausomybės grimasa
Ar gali kitas žmogus patenkinti visus mūsų poreikius? Kodėl atiduodame juos į kažkieno kito rankas ir tikimės, kad mumis pasirūpins?
Marionetė
Sakiau sau tūkstančius kartų, kad daugiau taip nesielgsiu, bet mano įpročiai tampo mane už virvučių. Kaip Dievui smagu mus stebėti!
Šokis su nerimu
Ką daryti, jei nerimas yra nuolatinis gyvenimo palydovas – kuo labiau stumi, tuo labiau prilimpa? Gal bandyt susidraugauti?
Vaikystės žaizdos
Ar išnyksta smurtas be pėdsakų? Kodėl bijau, nepasitikiu, gūžiuosi, maištauju? Kodėl dar ir šiandien skauda?