Aš nuolat šoku šokį paslaptingą
Ir, rodos, man savimonės nestinga,
Tikruoju pavadinti jį vardu.
Bet Choreografas – gabus kūrėjas
Siužetus keičia kaip tik panorėjęs, –
Tuos vaidmenis aistringai vaidinu.
Jaučiuosi talentinga aš artistė,
Lengvai nepasiduodanti perfekcionistė
Man regis, viską sprendžiu aš pati.
Ir pasitaiko, „publika” paploja, –
Savimeilę paglosto, padėkoja,
O tu, gudrusis Choreografe, stebi.
Turbūt tau retkarčiais išties juokinga,
Kai ponia, visa žinanti ir supratinga
Matuojas drąsiai Dievo drabužius…
Ji laiko pareiga patart ir išsakyti,
Sukritikuot, pakontroliuot ir padaryti,
Juk nelaimingieji be jos pražus.
Kad taip prisėst šalia Tavęs ant aukšto stogo,
Ak, jei tiktai turėčiau tokią progą –
Spektaklį šitą pažiūrėt kartu.
Gal limonado, šokoladinių spragėsių?
Ir pasislėptume nuo saulės į pavėsį,
Kad jį stebėti būtų patogu…
