Vaikystės žaizdos


 

Kurgi dingsta ta meilė,

Kai pakeli ranką?

Tampa svetimu veidas,

Lyg bruožų netenka,

Akys žvelgia tuščiai – 

Jų gelmėj žvėris tūno,

Nebelieka prasmės – 

Artimiausių artumo.

 

Kurgi dingsta ta meilė

Sulyg kirčiu „bizūno”,

Kai skausmas it žaibas

Apsiveja kūną?

Ir sklinda tas skausmas –

Taip virpančiai gelia,

Iš kūno į sielą,

Pakirsdamas valią.

 

Dūžta mano pasaulis,

Nes manęs nepažįsti,

Negirdi, nejauti,

Kas yra ta vaikystė.

Kuo man remtis toliau,

Kuo tu nori, kad būčiau –

Tylutėliai išnykčiau,

Į akis nepakliūčiau?

2020 lapkritis
error: Content is protected !!
© Akimirkų Kalba. Visos teisės saugomos. Draudžiama kopijuoti, platinti ar naudoti svetainės tekstus be autorės sutikimo arba aktyvios nuorodos į šią svetainę.